Proporcingoji mišrioji sistema („estiškas“ variantas)
Rinkimai.org
Turinys |
Rėdo Peškaičio siūlymas
2010 m. balandžio 21 d.
Apygardos
- 1. Savivaldybės teritorijoje paprastai sudaroma viena rinkimų apygarda.
- 2. Savivaldybės teritorijoje savivaldybės tarybos nutarimu gali būti taikomas teritorinio atstovavimo principas. Tam reikalui konsultuojantis su savivaldybės rinkimų komisija sudaromos kelios teritorinės rinkimų apygardos.
- 3. Kiekvienoje apygardoje turi būti renkama ne mažiau kaip trys deputatai. Apygardų mandatų skaičius negali skirtis daugiau kaip trimis mandatais. Apygardos ribos gali sutapti su mažesnio savivaldos ar administracinio vieneto ribomis, jeigu jame gyvena pakankamai rinkėjų.
- 4. Apygardos mandatų skaičius turi būti proporcingas gyventojų skaičiui. Apygardų mandatų skaičius nustatomas didžiausio dalmens metodu, apygardų gyventojų skaičių dalijant iš daliklių 1 - 3 - 5 - 7 - 9 - 11 - 13 - 15 ir t.t (pagal Saint-Lague seką).
- 5. Savivaldybės tarybos narių skaičių, apygardų skaičių, jų ribas, kiekvienos apygardos mandatų skaičių ir remiančių rinkėjų skaičių, reikalingų vienam kandidatui iškelti, patvirtina Vyriausia rinkimų komisija.
Komisijų nariai ir stebėtojai
- 6. Rinkimų komisijų nariais gali būti tik nešališki ir nepriekaištingos reputacijos piliečiai, nepriklausantys politinėms partijoms ir rinkėjų bendrijoms.
- 7. Savivaldybės rinkimų komisijos narius skiria Vyriausia rinkimų komisija iš savivaldybės administracijos direktoriaus, Lietuvos teisininkų draugijos ir LR Teisingumo ministro pasiūlytų asmenų. Teritorinių apygardų komisijos nesudaromos.
- 8. Apylinkės rinkimų komisijos narius skiria savivaldybės rinkimų komisija iš apylinkės teritorijoje veikiančios vietos bendruomenių, savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų rinkimuose kandidatų nekeliančių asociacijų, kurių įstatuose numatytas dalyvavimas rinkimų komisijų veikloje, pasiūlytų asmenų.
- 9. Rinkimų stebėtojus turi teisę skirti kandidatus apygardoje keliančių partijų padaliniai, rinkėjų bendrijos, savivaldybės teritorijoje veikiančios asociacijos, keliančios kandidatus rinkimuose, ir savivaldybės teritorijoje veikiančios asociacijos, nekeliančios kandidatų, jeigu jų įstatuose numatytas veiklos būdas yra rinkimų stebėsena.
Kandidatai
- 10. Kandidatus kelia apygardos teritorijoje veikiantys teritoriniai partijų padaliniai, gyventojų asociacijos, kurių įstatuose numatyta dalyvauti rinkimuose ir savivaldos reikalų tvarkyme, bei apygardos rinkėjų bendrijos.
- 11. Kiekvienas registruojamas rinkimų apygardoje kandidatas privalo turėti atitinkamo apygardos rinkėjų skaičiaus paramą. Kandidatui apygardoje iškelti reikalingas rinkėjų skaičius yra lygus vienos dušimtosios apygardos rinkėjų skaičiaus dalies, padalintos iš apygardos mandatų skaičiaus, sveikajai daliai, tačiau yra ne mažesnis kaip 3 rinkėjai.
- 12. Visi partijos padalinio, asociacijos ar rinkėjų bendrijos savivaldybės teritorijoje iškelti kandidatai sudaro tos partijos, asociacijos ar rinkėjų bendrijos bendrąjį sąrašą. Bendras partijos padalinio, asociacijos ar rinkėjų bendrijos savivaldybės teritorijoje iškeltų kandidatų skaičius negali būti didesnis, nei deputatų skaičius savivaldybės taryboje. Jeigu savivaldybėje įsteigtos kelios rinkimų apygardos, kiekvienas kandidatas turi kandidatuoti vienoje iš apygardų, o visi apygardoje iškelti kandidatai sudaro tos apygardos kandidatų sąrašą. Nepriklausomi kandidatai laikomi vieno kandidato sąrašais.
- 13. Sąrašo kandidatų eilė nustatoma visuotinu, slaptu ir sąžiningu kandidatus keliančios partijos ar rinkėjų bendrijos narių, gyvenančių savivaldybės teritorijoje, balsavimu. Balsavimui privalo būti pateikti visi bent 3 narių paramą turintys kandidatai. Į sąrašą įrašomi daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Apygardoje iškeltų kandidatų sąrašas išsaugo bendrojo sąrašo eilę. Kandidatų sąrašo sudarymo teisėtumą prižiūri savivaldybės rinkimų komisija.
Balsavimas
- 14. Rinkėjas turi 10 balsų, kuriuos jis laisvai paskirsto apygardos kandidatams ir sąrašams.
- 15. Rinkimų biuletenyje yra 10 laukelių, kuriuose rinkėjas įrašo kandidatų arba kandidatų sąrašų rinkimų kodus. Viename laukelyje gali būti nurodytas tik vieno kandidato arba kandidatų sąrašo kodas. Nepanaudoti laukeliai užbraukiami.
Kandidatų ir sąrašų gauti balsai
- 16. Kandidatas gauna tiek rinkėjo balsų, keliuose biuletenio langeliuose rinkėjas įrašė jo rinkimų kodą.
- 17. Kandidatų sąrašas gauna tiek rinkėjo balsų, keliuose biuletenio laukeliuose rinkėjas įrašė to sąrašo kandidato arba to kandidatų sąrašo rinkimų kodą.
- 18. Suskaičiavus visus balsus, apskaičiuojama paprastoji kvota, kuri gaunama dalinant galiojančių saivaldybės rinkėjų balsų skaičių iš savivaldybės mandatų skaičiaus. Jeigu gaunamas dalmuo su liekana, tada imama sveikoji dalmens dalis, padidinta vienetu.
Apygardų mandatai
- 19. Kandidatas, kurio gautas balsų skaičius siekia arba viršija paprastą kvotą, gauna apygardos mandatą.
- 20. Sąrašo ir jo kandidatų toje pačioje apygardoje gauti balsai sudedami. Apygardos sąrašas, kurio kandidatų balsų suma siekia arba viršija paprastąją kvotą, gauna tiek apygardos mandatų, kiek jo kandidatų gautų balsų suma didesnė už paprastąją kvotą.
- 21. Nustatant mandatų skaičių, tenkantį apygardos sąrašo kandidatams, atimamas apygardos mandatų, kuriuos to sąrašo kandidatai gavo, surinkę paprastąją kvotą, skaičius. Skirstant apygardos mandatus sąrašo kandidatams, sąrašo kandidatai, išrinkti surinkę paprastąją balsų kvotą, praleidžiami.
- 22. Kiekvienos apygardos mandatai skirstomi atskirai. Jeigu savivaldybėje yra tik viena rinkimų apygarda, mandatai apygardoje neskirstomi ir laikomi kompensaciniais.
Kompensaciniai mandatai
- 23. Mandatai, nepaskirstyti apygardų sąrašams rinkimų apygardose, paskirstomi kaip kompensaciniai mandatai bendriesiems savivaldybės sąrašams.
- 24. Kompensaciniai mandatai skirstomi po vieną didžiausio dalmens metodu, kiekvieno sąrašo ir jo kandidatų savivaldybėje gautų balsų sumą dalijant iš daliklių 1,4 - 3 - 5 - 7 - 9 - 11 - 13 - 15 ir t.t (pagal modifikuotą Saint-Lague seką). Kiekvieno sąrašo savivaldybėje gautų balsų sumas padalijus iš 1,4, pirmasis mandatas skiriamas kandidatų sąrašui, kurio dalmuo yra didžiausias. Šio kandidatų sąrašo gautų balsų suma dalijama iš 3, o kitas mandatas vėl skiriamas sąrašui, kurio dalmuo yra didžiausias. Kuriam nors kandidatų sąrašui paskyrus antrąjį mandatą, šio sąrašo gautų balsų suma dalijama iš 5, paskyrus trečiąjį mandatą – dalijama iš 7. Po kiekvieno kito mandato skyrimo kandidatų sąrašui, jo gautų balsų suma yra dalijama iš vis didesnio sveiko nelyginio skaičiaus. Mandatų skirstymo procedūra nutraukiama, paskirsčius visus kompensacinius mandatus.
- 25. Nustatant kompensacinių mandatų skaičių, tenkantį bendrojo sąrašo kandidatams, atimamas apygardų mandatų, kuriuos gavo to sąrašo kandidatai, skaičius. Skirstant kompensacinius mandatus sąrašo kandidatams, kandidatai, gavę apygardų mandatus, praleidžiami.
Kitos nuostatos
- 26. Jeigu dviejų sąrašų dalmenys yra lygūs, mandatas tenka tam sąrašui, kurio kandidatų gautų balsų suma yra didesnė.
- 27. Sąrašo laimėti mandatai atitenka daugiausia balsų gavusiems sąrašo kandidatams. Sąrašo laimėti apygardos mandatai gali būti skiriami tik toje apygardoje iškeltiems sąrašo kandidatams.
- 28. Jeigu du to paties sąrašo kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, mandatą gauna tas, kuris buvo įrašytas arčiau kandidatų sąrašo pradžios pareiškiniuose dokumentuose.
Papildomi rinkimai
- 29. Išrinktam kandidatui atsisakius tapti tarybos nariu arba atsistatydinus tarybos deputatui, jo vieta taryboje lieka laisva.
- 30. Tarybos narių skaičiui sumažėjus iki 2/3 tai savivaldybei įstatymo nustatyto skaičiaus, rengiami papildomi rinkimai, kuriuose išrenkami trūkstami tarybos nariai.
